Kaip ir kai kuriems kitiems itin geriems ir svarbiems dalykams mūsų gyvenime, didelį postūmį suvokiant ultravioletinių B diapazono spindulių naudą suteikė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
NASA užsakymu būrys žymių JAV mokslininkų 1992 metais parengė studiją apie kuo įvairiausius faktorius, keliančius pavojų astronautų sveikatai, jiems ilgai gyvenant kosminėje stotyje.
„Apšvietimą kosminėje stotyje, įskaitant spektro paskirstymą ir šviesos intensyvumą, būtina rūpestingai apgalvoti. Sukūrus nedidelę UVB (290-320 nm) spinduliuotę erdvėje, kur astronautai mankštinasi ar valgo, jų odoje būtų skatinamas vitamino D susidarymas. Taip pat reikia įvertinti ir apšvietimo intensyvumą, kad jis padėtų išsaugoti biologinį laikrodį ir sumažintų sezoninio afektinio sindromo tikimybę,“ rašoma studijoje.
Taigi, jau prieš 25 metus NASA tyrimų darbotvarkėje buvo ir UVB siaurajuostė spinduliuotė, ir šviesa sezoniniam afektiniam sindromui SAD įveikti, o kiek vėliau imta nagrinėti ir raudonosios šviesos nauda.
Šaltinis: Guidelines for Developing Spacecraft Maximum Allowable Concentrations for Space Station Contaminants, NATIONAL ACADEMY PRESS, Washington, D.C. 1992
